sturlukas

sturlùkas sm. (2) NdŽ, KŽ; R¹, MŽ, Kos221, N, [K], E(Šl), Ser kiškis: O sturlùks, ausis iškėlęs irgi drebėdams, į arčiausius krūmus vos nusikakino slėptis K.Donel. ^ Sturlùks klausė syveidą: – Kur gul[i] kniauka? – Po karlauka (Zuikis klausė lapę: – Kur guli katė? – Po egle) Sch68. Du sturluku buksvose (lęšiukai) BsM.